CMR pretenzijos: gamyklų taisyklės aukščiau konvencijos?
Vairuotojui neleidžiama fotografuoti krovinio. Radus pažeidimą, prašoma jo nežymėti važtaraštyje. Pristatymo vietoje uždedamas antspaudas „inspection to follow“.
Po kelių dienų atkeliauja CMR pretenzija. Paaiškinimas trumpas: „Pas mus tokia tvarka. Prašome apmokėti.“
Vežimas baigtas. Tačiau vežėjui dar lieka sąskaita už žalą.
Ar gamyklos, terminalo arba kito gavėjo vidaus taisyklės gali pakeisti CMR konvenciją?
Vidaus tvarka nėra leidimas nustatyti bet kokias sąlygas
Vežėjai kasdien prisitaiko prie gamyklų, uostų, logistikos centrų ir automobilių salonų reikalavimų: greičio ribojimų, apsauginės aprangos ar draudimo krauti automobilius avint šlepetes. Tai suprantamos taisyklės, dažnai atsiradusios iš praktinės patirties.
Tačiau ginčas prasideda tada, kai vidaus tvarka naudojama kaip argumentas riboti krovinio būklės fiksavimą arba pateisinti vėliau pareikštą reikalavimą.
Vis dėlto teisė organizuoti darbą savo teritorijoje nesuteikia teisės savo nuožiūra perrašyti vežėjo atsakomybės taisyklių.
Kai vežimui taikoma CMR konvencija, jos 41 straipsnis draudžia susitarimais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypti nuo konvencijos nuostatų. Negalioja ir sąlygos, kuriomis perkeliama įrodinėjimo našta. Numatyta siaura išimtis dėl tam tikrų vežėjų tarpusavio susitarimų — ji nesuteikia gamykloms teisės nustatyti savo atsakomybės režimo. [1]
Todėl argumentas „vežėjas žinojo mūsų taisykles“ savaime neužbaigia diskusijos. Pirmiausia reikia įvertinti, ką tos taisyklės nustato ir ar jos neprieštarauja konvencijai.
Žalos fiksuoti neleidžiama. Mokėti — reikalaujama.
Pakrovimo vietoje vairuotojas kartais atsiduria nepatogioje padėtyje: pastebi pažeidimą, tačiau jam neleidžiama jo nufotografuoti, negauna atskiro žalos akto arba susiduria su prieštaravimu dėl pastabų važtaraštyje.
Pats fotografavimo draudimas dar nereiškia pažeidimo — gali būti taikomi teritorijos saugumo ar konfidencialumo reikalavimai. Tačiau tuomet kyla praktinis klausimas: kaip vairuotojui užfiksuoti krovinio būklę, už kurią vėliau gali būti pareikalauta atsakyti?
CMR 8 straipsnis numato krovinio ir jo pakuotės išorinės būklės patikrinimą bei motyvuotas vežėjo pastabas važtaraštyje. Pagal 9 straipsnį konkrečių pastabų nebuvimas gali lemti vežėjui nepalankią krovinio priėmimo būklės prezumpciją. [1]
Dėl to prašymas „nieko nerašykite, viskas pažymėta mūsų sistemoje“ neturėtų likti vien žodiniu patikinimu.
Vežėjui reikia išsaugomo įrodymo: pastabos važtaraštyje, apžiūros dokumento ar sistemos įrašo kopijos. Jei užfiksuoti būklės neleidžiama, raštu informuokite transporto užsakovą ir paprašykite nurodymų. Jei pažeidimą užregistravo pakrovimo vietos darbuotojai, paprašykite tai patvirtinančio dokumento.
„Inspection to follow“ — patikrinsime vėliau. O sąskaita — vežėjui?
Pristatymo vietose važtaraščiai kartais pažymimi antspaudais ar įrašais, nurodančiais, kad krovinys nebuvo apžiūrėtas, apžiūra atidėta arba jos galimybės buvo ribotos.
Gavėjo darbo organizavimo požiūriu tai gali būti suprantama: automobiliai pristatomi naktį, darbuotojai užimti, išsami apžiūra atliekama vėliau.
Tačiau gavėjo pasirinktas apžiūros laikas savaime neatsako į klausimą, kada atsirado pažeidimas.
Čia svarbu atskirti tris momentus:
-
kada krovinys faktiškai pristatytas;
-
kada nustatyta žala;
-
kada ir kokiomis aplinkybėmis ji atsirado.
Šie momentai nebūtinai sutampa. Vėliau surašytas žalos aktas gali patvirtinti apžiūros metu nustatytą būklę, tačiau jo reikšmę reikia vertinti kartu su kitais įrodymais.
Antspaudas apie būsimą apžiūrą nėra išankstinis vežėjo sutikimas apmokėti viską, kas bus užfiksuota vėliau.
Pastabos dėl krovinio žalos: kokius terminus nustato CMR?
CMR 30 straipsnyje atskiriama akivaizdi ir išoriškai nepastebima žala. Dėl akivaizdžios žalos pastabos turi būti pareikštos ne vėliau kaip pristatant krovinį; dėl išoriškai nepastebimos — raštu per septynias dienas, neskaičiuojant sekmadienių ir švenčių dienų. Pristatymo diena neįskaičiuojama. [1]
Pastabų nebuvimas paprastai sukuria paneigiamą prielaidą, kad krovinys gautas važtaraštyje nurodytos būklės. Tai nėra automatinis kiekvienos vėlesnės pretenzijos negaliojimas. Bendrai atliktos apžiūros rezultatams taikomos papildomos taisyklės. [1]
Tačiau bendro pobūdžio žyma „patikrinsime vėliau“ savaime neapibūdina konkrečios žalos. Todėl jos negalima be papildomo vertinimo prilyginti pastabai apie nustatytą pažeidimą.
Kas vyko nuo pristatymo iki apžiūros?
Įsivaizduokime situaciją: naujas automobilis pristatytas į terminalą, išsami apžiūra atlikta po kelių dienų, o jos metu užfiksuotas buferio įbrėžimas.
Vežėjui pateikiamos nuotraukos ir remonto sąmata. Tačiau lieka neatsakytas esminis klausimas: kas su automobiliu vyko iki žalos užfiksavimo momento?
Vertinant tokią pretenziją svarbu išsiaiškinti:
-
kas ir kokiais dokumentais patvirtino automobilio priėmimą;
-
ar yra pristatymo metu darytų nuotraukų;
-
ar automobilis buvo perstatytas, plautas, sandėliuotas arba perduotas kitam vežėjui;
-
kas turėjo prieigą prie automobilio;
-
kuo pagrindžiama, kad pažeidimas egzistavo jau pristatymo metu.
Kelių dienų tarpas savaime neatleidžia vežėjo nuo atsakomybės. Tačiau jo negalima ignoruoti vertinant, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado žala.
Reklamacijoje nurodomi krovinio trūkumai ar sugadinimas, tačiau pati reklamacija dar neįrodo vežėjo atsakomybės.
Ekspeditoriaus pritarimas dar nėra atsakomybės įrodymas
Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai gavėjo reikalavimą palaiko transporto užsakovas ar ekspeditorius. Vežėjas tuomet gali jausti spaudimą sumokėti, kad nepablogintų komercinių santykių.
Tačiau persiųsta pretenzija, pakartotas mokėjimo reikalavimas ar nuoroda į svarbaus kliento procedūrą neužpildo įrodymų spragų.
Tiek vežėjas, tiek transporto užsakovas ir ekspeditorius gali nuspręsti komerciškai susitarti. Vis dėlto toks sprendimas turėtų būti priimtas žinant, kokia reikalavimo dalis pagrįsta ir dėl ko iš tiesų ginčijamasi.
Ką daryti vežėjui gavus tokią pretenziją?
Pirmiausia — neskubėti pripažinti atsakomybės vien todėl, kad reikalavimas atkeliavo iš didelės įmonės.
Išsaugokite važtaraštį, pristatymo patvirtinimus, originalias nuotraukas, vairuotojo paaiškinimą ir susirašinėjimą. Sudėliokite pristatymo, apžiūros bei pranešimo apie žalą chronologiją.
Paprašykite konkrečių įrodymų, siejančių žalą su jūsų atliktu vežimu. Jei remiamasi vidaus taisyklėmis, paprašykite nurodyti konkrečią jų nuostatą ir paaiškinti, kuo grindžiamas jos taikymas.
Jeigu įvykiui gali būti taikoma draudimo apsauga, informuokite draudiką polise nustatyta tvarka. Tačiau pretenzijos perdavimas draudikui dar nereiškia, kad vežėjo interesais bus pasirūpinta automatiškai. Pretenzijos pagrįstumą ir siūlomą sprendimą verta įvertinti ir pačiam vežėjui.
Atsakyme į pretenziją aiškiai atskirkite tris klausimus: ar žala įrodyta, ar už ją atsako vežėjas ir ar pagrįsta reikalaujama suma.
„Pas mus tokia tvarka“ — diskusijos pradžia, o ne pabaiga
Vežėjas turi gerbti pagrįstas pakrovimo ir pristatymo vietų taisykles. Kartu jis turi pagrindą reikalauti, kad pretenzija būtų vertinama pagal taikomas teisės normas ir įrodymus.
Įmonės dydis, žinomas prekės ženklas ar įprasta pretenzijų administravimo procedūra savaime nepadaro kiekvieno reikalavimo pagrįsto.
Vidaus tvarka gali nustatyti, kada gavėjas apžiūri automobilį. Tačiau vien jos nepakanka nuspręsti, kad už rastą žalą mokėsite jūs.
Gavote pretenziją, o vietoj pagrindimo girdite „pas mus tokia tvarka“?
TruckClaim padeda vežėjams įvertinti CMR pretenzijas, patikrinti įrodymus ir parengti argumentuotą poziciją ginče.
Atsiųskite pretenziją, važtaraštį ir žalos dokumentus — įvertinsime reikalavimo pagrindą ir galimus tolesnius veiksmus.
Šaltiniai
[1] Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), UNIDROIT, 8, 9, 30, 40 ir 41 straipsniai. Lietuviškas tekstas e. Seime.